Ar sodo sklypo savininkas, kuris nėra bendrijos narys, turi mokėti bendrijai?

Beveik kiekvienoje sodų bendrijoje yra sklypų savininkų, kurie nėra bendrijos nariai – nusipirko sklypą ir nestojo, išstojo ar buvo pašalinti. Dažnas klausimas abiem pusėms: ar jie privalo ką nors mokėti? Trumpas atsakymas – taip, bet ne nario mokestį.

Kas yra „kitas asmuo“

Sodininkų bendrijų įstatymas tokius savininkus vadina kitais asmenimis. Tai fizinis asmuo, kuris sodo teritorijoje įsigijo sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariu, išstojo iš bendrijos ar buvo iš jos pašalintas, taip pat juridinis asmuo, valdantis sodo sklypą sodo teritorijoje (2 straipsnis).

Už ką kitas asmuo moka

Pagal įstatymo 7 ir 22 straipsnius kiti asmenys pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmoka:

• už visas jiems suteiktas paslaugas;
• proporcingai jiems tenkančią bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos išlaidų dalį;
• proporcingai jiems tenkančią bendrojo naudojimo žemės tvarkymo išlaidų dalį;
• proporcingai jiems tenkančią bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidų dalį;
• įnašų dalį, susijusią su bendrosios dalinės nuosavybės objektų atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu – kai jie dalyvauja kuriant naują objektą.

Bendrojo naudojimo objektai – tai keliai, tiltai, vartai, tvoros, vandentiekio, kanalizacijos, melioracijos įrenginiai, bendros poilsio vietos ir kita sodininkų bendrai sukurta infrastruktūra (7 straipsnis). Įstatymas aiškiai sako, kad kiti asmenys turi tokias pačias pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai.

Ko kitas asmuo nemoka

Nario mokesčio – jis skirtas bendrijai, kaip organizacijai, administruoti, ir yra bendrijos narių pareiga. Taip pat kitas asmuo turi teisę nedalyvauti bendrijos projektuose įsigyjant naujus bendrosios dalinės nuosavybės objektus. Jei nedalyvauja, naujas objektas jam nepriklauso, ir jo priežiūros išlaidų jis nemoka.

Kokias teises turi kitas asmuo

• dalyvauti narių susirinkime be balsavimo teisės;
• bet kada įstoti į bendriją;
• gauti informaciją apie susirinkimo nustatytas įmokas, kurias jis privalo mokėti, ir kitus su bendrojo naudojimo objektais susijusius sprendimus;
• naudotis bendrojo naudojimo objektais pagal paskirtį;
• teikti siūlymus ir argumentuotai nepritarti siūlomų lėšų dydžiui, gauti raštu motyvuotą pirmininko atsakymą;
• apskųsti bendrijos valdymo organų sprendimus.

Kitų asmenų pareigos be mokėjimų

Kiti asmenys taip pat privalo laikytis bendrijos įstatų ir vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti susirinkimo ir valdymo organo sprendimus, tinkamai prižiūrėti savo sklypą, tausoti bendrą turtą, pranešti bendrijai apie sklypo perleidimą ir, parduodami sklypą, atsiskaityti su bendrija.

Kaip bendrijai išvengti ginčų

Ginčai dažniausiai kyla tada, kai ne nariui siunčiama ta pati sąskaita kaip nariui – su nario mokesčiu. Kad sąskaitos būtų pagrįstos:

1. Sąmatoje atskirkite išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų eksploatacija, priežiūra ir bendrojo naudojimo žemės tvarkymu, nuo administravimo išlaidų.
2. Patvirtinkite susirinkime kitų asmenų įmokų dydį – įstatymo 15 straipsnis šią teisę suteikia tik narių susirinkimui.
3. Apskaičiuokite proporcingai – dažniausiai pagal sklypo plotą, kaip ir nariams.
4. Išrašykite sąskaitą, kurioje matyti, už ką mokama, ir pateikite kitam asmeniui informaciją apie sprendimą.
5. Turėkite patvirtintą bendrojo naudojimo objektų aprašą – valdymo organas privalo jį sudaryti ir viešai paskelbti, o tvirtina susirinkimas (7 straipsnis).

Jei ne nario mokėtina suma apskaičiuota taip pat kaip nario mokestis ir neaišku, kokia jos dalis skirta bendrojo naudojimo objektams, bendrijai gali būti sunku įrodyti reikalavimo pagrįstumą teisme.

Kaip tai padaryti Sodijoje

Sodijoje kiekvienas sklypas pažymimas kaip nario ar ne nario. Kiekvienam mokesčiui nurodote, kam jis taikomas – visiems sklypams, tik nariams ar tik ne nariams. Pavyzdžiui, nario mokestį taikote tik nariams, o teritorijos priežiūros mokestį už arą – visiems. Išrašant sąskaitas kiekvienas sklypas gauna tik jam priklausančias eilutes.